- pagirės
- pãgirės sf. pl. (3b) KBII98; R žr. pagirios: Kai pasijuto, kad nė pinigų, nė dokumentų neturia, tuoj visos pãgirės išlakstė Jrb. Jo draugas viduryj kelio virto, kad jam ir pagirės iš galvos išėjo BsV122.
Dictionary of the Lithuanian Language.